žmoniškumas — žmoniškùmas dkt. Jám netrūksta žmoniškùmo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dieviškumas — dieviškùmas sm. (2) K → dieviškas 1: Dieviškumo yra žmoguje Vd. Nusidėti – žmoniškumas, atleisti – dieviškumas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dievybė — sf. (1) 1. FT dieviškumas: Tūliems toks žmoniškumas išrodo dievybės reiškiniu Vd. 2. dievaitis, dievas: Ant tuo kalnu debesų aukštybėse gyvenusi dievybė, Perūnu vadinama S.Dauk. Gabjauja kaip dievybė pažįstama K.Būg … Dictionary of the Lithuanian Language
humanizmas — humanìzmas sm. (2) 1. TrpŽ istor. Renesanso epochos pasaulėžiūra, kėlusi žmogaus vertingumą, priešiška Viduramžių asketizmui. 2. DŽ pasaulėžiūra, teigianti pagarbą žmogui, jo gerovei, humaniškumas, žmoniškumas: Humanizmo ir liberalizmo idealai… … Dictionary of the Lithuanian Language
humaniškumas — humaniškùmas sm. (2) TrpŽ žmonių meilė, gailestingumas, pagarba žmogaus vertybei, žmoniškumas: Humaniškumo ir moralės principai sp. Humaniškumo ugdymas sp … Dictionary of the Lithuanian Language
pastiprėti — intr. 1. NdŽ, Ad, Ln įgyti daugiau jėgų: Jau ir motyna pastiprėjo, galima bus netrukus krikštynas taisyti Žem. Kažin kiek ilgai galės taip plušėti, ale daba giras pastiprėjusi be galo Krš. Sveikas aš nebūsiąs, bet galėsiąs pastiprėti J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
saviškumas — saviškùmas sm. (2) 1. BŽ504, FT, NdŽ → saviškas 1: Žmonių saviškumas ir žmoniškumas buvo vyriausias jo rūpesnis Vd. Čia pasireiškė jo saviškùmas (individualybė) DŽ. 2. artimumas: Negreit rasis namuose saviškumo jausmas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sudilti — sudìlti intr., sudil̃ti, sùdela (sudỹlna), sudìlo (sùdilė) 1. susitrinti, susidėvėti, sumažėti: Sudìlo peilis Dkš. Nenešiok kasdien žiedo – sudil̃s Slm. Mano puspadžiai jau viškum sudìlę Slm. Tekėlas sudỹlna į kumstę Lkv. Važelis sudilo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
tūringėti — tūringėti, ėja, ėjo intr. darytis tūringam: Tūringėdamas žmoniškumas nebegali tenkintis keliomis tautomis Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
įmanomumas — įmanomùmas sm. (2) kng. BŽ577 → įmanomas: Kalbos taisyklingumas, įmanomumas ir žmoniškumas reikalingas ir pačiam laikraščiui J.Jabl. Jam mūsų kalbos kultūra, jos įmanomumas buvo neginčytinas dalykas GK1940,83 … Dictionary of the Lithuanian Language
